vienakraštis

vienakrãštis, -ė adj., smob. (2) 1. Db kas vieno, to paties krašto, kraštietis: Ilgai tą naktį kalbėjosi draugai vienakraščiai rš. 2. kuris būdingas vienam, tam pačiam kraštui: Nereikia peikti to, kas gera, nors ir ne suvisu tiktų mūsų vienakrãštei mėgasčiai (skoniui) A.Baran.